PostHeaderIcon Jūra

Jūros – tai vandenynų dalys, dažniausiai atskirtos nuo jų sausumomis ar seklumomis, turinčios specifinių biologinio, meteorologinio bei klimatologinio režimo ypatumų. Kuo labiau jūra atskirta nuo vandenyno, tuo labiau skiriasi jos ir vandenyno režimas. Jūrinis turizmas – tai jūrų panaudojimas rekreacijai. Ši turizmo rūšis daugeliui pasaulio valstybių yra vienas iš  pagrindinių ekonimikos augimo rodiklių.

Kiekvienais metais jūriniu turizmu užsiiminėja vis daugiau žmonių, todėl būtina pažinti jūrą, kaip rekreacinį išteklių, išanalizuoti jos panaudojimą rekreacijai bei aptarti galimą įvairesnį pritaikymą ateityje.

Žemė yra vandeningiausia Saulės sistemos planeta. Hidrosferos susidarymas siejamas su žemės formavimusi. Kada formavosi pirminė žemės medžiaga, vandenilis atsidūrė žemės viduryje, o deguonis viršutinėje mantijos dalyje. Vykstant cheminiams procesams, vandenilis jungėsi su deguonimi sudarydami vandenį. Žemės hidrosfera susidarė iš žemės gelmių kylančių garų ir magmos, kurioje yra apie 7% vandens. Seniausių fosilijų amžius 3,8 mlj m ir manoma, kad hidrosfera keitėsi. Pirminė hidrosfera buvo visas žemės rutulys, t.y. visa žemė buvo vanduo. Kai atsirado gyvybė, pradėjo vėsti vandens temperatūra, formavosi gilesnis vandenynas. Vėliau pradėjo formuotis kontinentai. Šiandien hidrosferos tūris yra pastovus.

 

Išskiriami keturi pagrindiniai jūrų tipai :

  • Vidinės jūros – giliai įsiterpusios į sausumą (Viduržemio, Marmuro, Juodoji, Baltijos, Raudonoji jūros).
  • Pakraštinės jūros – negiliai įsiterpusios į sausumą (Arabų, Barenco, Norvegų, Šiaurės jūros).
  • Tarpsalinės jūros – jas juosia virtinės salų (Javos, Koralų jūros).
  • Uždarosios jūros – jos neturi sąlyčio su vandenynais ar kitomis jūromis (Aralo, Kaspijos, Negyvoji jūros).

 

Priimtos pagrindinės jūrų savybės :

Druskingumas. Vanduo geras tirpiklis, todėl niekada nebūna absoliučiai švarus. Jame daug dujų, druskų. Keičiantis druskingumui, keičiasi ir vandens užšalimo temperatūrai. Rekreacijos atžvilgiu, druskingas vanduo turi privalumą kaip ilgiau neužšąlantis, todėl prailgėja galimybė naudotis jo teikiamomis pramogomis. Tačiau neigamas aspektas – per sūrus vanduo sukelia diskomforto jausmą, maudantis tokioje jūroje.

Vandens šilumos imlumas. Vandens šilumos imlumas didėjant temperatūrai didėja iki 27°C, vėliau mažeėja. Ši savybė kaupti savyje šilumą atlieka svarbų vaidmenį sušvelninant klimatą, nes vasarą vanduo paima šilumą, o žiemą – atiduoda. Rekreacijai tokia savybė turi teigiamą įtaką.

Elektros srovės pralaidumas. Gamtoje esantis vanduo yra geras laidininkas, nes visuomet būna jonizuotas. Žmonių, užsiiminėjančių jūriniu turizmu tokia vandens savybė sudaro nesaugumo jausmą. (Lietaus su perkūnija atveju, buvimas vandenyje  yra pavojingas gyvybei).

Didelis paviršiaus įtempimas. Kitų skysčių tarpe vanduo pasižymi ypatingai dideliu paviršiaus įtempimu, kuris mažėja kylant vandens temperatūrai. Jį sąlygoja didelis paviršinių vandens molekulių sankabumas. Dėl didelio paviršiaus įtempimo vanduo lengvai pasiskirsto kitų kūnų paviršiuje.

Vandens kietumas. Ištirpusio kalcio ir magnio junginų kiekis apsprendžia vandens kietumą, kuris matuojamas kietumo laipsniais (mažiau kaip 8 kietumo laipsniai – minkštas; 8 – 16 – vidutinio kietumo). Vandenyje visuomet būna ištirpusių deguonies, azoto, vandenilio, anglies dvideginio ir kitų dujų.

2 Responses to “Jūra”