SPK http://www.spk.lt Tue, 31 May 2016 06:51:14 +0000 en-US hourly 1 Įspūdingiausi nauji automobiliai 2014 metais http://www.spk.lt/ispudingiausi-nauji-automobiliai/ http://www.spk.lt/ispudingiausi-nauji-automobiliai/#comments Fri, 30 May 2014 13:59:49 +0000 http://www.spk.lt/?p=52 1. Alfa Romeo 4C – mažas sportinis galingas automobilis.

Alfa-Romeo-4C
2. Cadillac CTS Vsport.
3. SRT Viper Roadster – mažytė „raketa“ su pakeliamu stogu.
4. Jaguar F-TYPE.
5. Chevrolet SS.
6. Mercedes-Benz S63 AMG – turbūt prabangiausias automobilis sąraše.
7. Chevrolet Corvette Stingray – galingas, mažiau aplinką teršiantis gražuolis.
8. Chevrolet Camaro Z/28
9. Porsche 918 Spyder – elektrinis hibridinis automobilis.
10. McLaren P1.
11. Ferrari LaFerrari – vienas greičiausių pasaulyje.
12. BMW M4 – mažesnis svoris, daugiau galios, „užmušantis“ dizainas.
13. Mercedes-Benz CLA45 AMG – sportinis sedanas.
14. Ford Fiesta ST
15. Audi RS7 – vienas prabangiausių sedanų.

P.S.

Jeigu norite parduoti savo seną automobilį (arba bent sužinoti kainą) pasinaudokite  autosupirkejai.lt  nemokama sistema.

Ir dar…

MADINGIAUSIOS AUTOMOBILIŲ SPALVOS 2013-2014:

1 vieta: balta (25 proc. naujų automobilių). Populiariausia spalva jau trečius metus iš eilės.

2 ir 3 vieta: juoda ir sidabrinė (po 18 proc. naujų automobilių). Sidabrinė buvo populiariausia iki 2011 m., po to užleido vietą baltai.

Tiesa, sportiniai automobiliai dažniausiai mėgstami raudonos ir mėlynos spalvos. Mikroautobusiukai populiariausi auksinės ir smėlio spalvos. Prabangūs automobiliai – pilki, juodo metaliko ir balto perlo spalvos.

]]>
http://www.spk.lt/ispudingiausi-nauji-automobiliai/feed/ 0
Kaip greitai išmokti kalbą svetimoje šalyje http://www.spk.lt/kaip-greitai-ismokti-kalba-svetimoje-salyje/ http://www.spk.lt/kaip-greitai-ismokti-kalba-svetimoje-salyje/#comments Thu, 15 Nov 2012 13:30:09 +0000 http://www.spk.lt/?p=17 Prieš išvykstant, pasidomėkite svetima kalba

Ne paslaptis, jog pradžia visada būna sunkiausia, todėl turite įdėti nemažai pastangų. Galite įsigyti įvairios literatūros ar klausytis garso įrašų, kurie tobulins norimos kalbos įgūdžius. Svarbiausia nebijoti peržengti jus stabdantį kalbos barjerą.

Atidžiai pasirinkite savo kelionės vietą

Labai svarbu pasirinkti kalbos dialektą (akcentą, gramatiką ir žodyną). Pavyzdžiui, Lietuvoje yra skirtingos kalbos tarmės (žemaičiai ir aukštaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai). Nuspręskite su kuo norite bendrauti. Be to, šnekėdami žinomesniu dialektu būsite kur kas dažniau suprastas skirtingose vietovėse.

Įsirašykite į kursus

Jeigu pradėjote mokintis naują kalbą, verta užsirašyti į intensyvius kursus (20-30 užsiėmimų į savaitę), kad galėtumėte peržengti pradedančiojo lygį. Pasistenkite nepraleidinėti užsiėmimų ir dalyvaukite visose pamokose, nors tai ir nebūtų pats smagiausias laiko praleidimas.

Įsivelkite į situaciją

Norėdami išgauti maksimalią naudą iš mokymosi, prisiverskite atsidurti tokioje sitaucijoje, kurioje galėtumėte panaudoti visas išmoktas pamokas. Kitaip sakant, pamirškite anglų kalbą ir dieną praleiskite klausydami muzikos, skaitydami, rašydami ir šnekėdami kalba, kurią mokotės. Taip pat galite pabandyti keliauti vienui vienas, apsistoti vietinėje šeimoje, apsipirkinėti, klausti įvairių nuorodų, skaičiuoti pinigus ar tiesiog žiūrėti vietinę televiziją.

Susiraskite vietine kalba šnekančių gyventojų

Tai geriausia išeitis, siekiant ištaisyti savo kalbos trūkumus. Kuomet šnekėsite su vietos gyventojais, nesijausite gėdingai, o šie galės ištaisyti Jūsų daromas klaidas. Dar vienas populiarus būdas  rasti kalbos bičiulį, kurio pagalba galėsite pasinaudoti mainais už tai, jog mokysite jį ar ją anglų (nebūtinai) kalbos ypatumų.

Rašykite dienoraštį Jūsų pasirinkta kalba

Veskite savo dienoraštį, kuriame užsirašinėkite savo kasdienę patirtį ir įvykius. Tai padės prisiminti tai, ko jau išmokote.

]]>
http://www.spk.lt/kaip-greitai-ismokti-kalba-svetimoje-salyje/feed/ 0
Jūra http://www.spk.lt/jura/ http://www.spk.lt/jura/#comments Fri, 10 Jun 2011 05:39:49 +0000 http://www.spk.lt/?p=9 Jūros – tai vandenynų dalys, dažniausiai atskirtos nuo jų sausumomis ar seklumomis, turinčios specifinių biologinio, meteorologinio bei klimatologinio režimo ypatumų. Kuo labiau jūra atskirta nuo vandenyno, tuo labiau skiriasi jos ir vandenyno režimas. Jūrinis turizmas – tai jūrų panaudojimas rekreacijai. Ši turizmo rūšis daugeliui pasaulio valstybių yra vienas iš  pagrindinių ekonimikos augimo rodiklių.

Kiekvienais metais jūriniu turizmu užsiiminėja vis daugiau žmonių, todėl būtina pažinti jūrą, kaip rekreacinį išteklių, išanalizuoti jos panaudojimą rekreacijai bei aptarti galimą įvairesnį pritaikymą ateityje.

Žemė yra vandeningiausia Saulės sistemos planeta. Hidrosferos susidarymas siejamas su žemės formavimusi. Kada formavosi pirminė žemės medžiaga, vandenilis atsidūrė žemės viduryje, o deguonis viršutinėje mantijos dalyje. Vykstant cheminiams procesams, vandenilis jungėsi su deguonimi sudarydami vandenį. Žemės hidrosfera susidarė iš žemės gelmių kylančių garų ir magmos, kurioje yra apie 7% vandens. Seniausių fosilijų amžius 3,8 mlj m ir manoma, kad hidrosfera keitėsi. Pirminė hidrosfera buvo visas žemės rutulys, t.y. visa žemė buvo vanduo. Kai atsirado gyvybė, pradėjo vėsti vandens temperatūra, formavosi gilesnis vandenynas. Vėliau pradėjo formuotis kontinentai. Šiandien hidrosferos tūris yra pastovus.

 

Išskiriami keturi pagrindiniai jūrų tipai :

  • Vidinės jūros – giliai įsiterpusios į sausumą (Viduržemio, Marmuro, Juodoji, Baltijos, Raudonoji jūros).
  • Pakraštinės jūros – negiliai įsiterpusios į sausumą (Arabų, Barenco, Norvegų, Šiaurės jūros).
  • Tarpsalinės jūros – jas juosia virtinės salų (Javos, Koralų jūros).
  • Uždarosios jūros – jos neturi sąlyčio su vandenynais ar kitomis jūromis (Aralo, Kaspijos, Negyvoji jūros).

 

Priimtos pagrindinės jūrų savybės :

Druskingumas. Vanduo geras tirpiklis, todėl niekada nebūna absoliučiai švarus. Jame daug dujų, druskų. Keičiantis druskingumui, keičiasi ir vandens užšalimo temperatūrai. Rekreacijos atžvilgiu, druskingas vanduo turi privalumą kaip ilgiau neužšąlantis, todėl prailgėja galimybė naudotis jo teikiamomis pramogomis. Tačiau neigamas aspektas – per sūrus vanduo sukelia diskomforto jausmą, maudantis tokioje jūroje.

Vandens šilumos imlumas. Vandens šilumos imlumas didėjant temperatūrai didėja iki 27°C, vėliau mažeėja. Ši savybė kaupti savyje šilumą atlieka svarbų vaidmenį sušvelninant klimatą, nes vasarą vanduo paima šilumą, o žiemą – atiduoda. Rekreacijai tokia savybė turi teigiamą įtaką.

Elektros srovės pralaidumas. Gamtoje esantis vanduo yra geras laidininkas, nes visuomet būna jonizuotas. Žmonių, užsiiminėjančių jūriniu turizmu tokia vandens savybė sudaro nesaugumo jausmą. (Lietaus su perkūnija atveju, buvimas vandenyje  yra pavojingas gyvybei).

Didelis paviršiaus įtempimas. Kitų skysčių tarpe vanduo pasižymi ypatingai dideliu paviršiaus įtempimu, kuris mažėja kylant vandens temperatūrai. Jį sąlygoja didelis paviršinių vandens molekulių sankabumas. Dėl didelio paviršiaus įtempimo vanduo lengvai pasiskirsto kitų kūnų paviršiuje.

Vandens kietumas. Ištirpusio kalcio ir magnio junginų kiekis apsprendžia vandens kietumą, kuris matuojamas kietumo laipsniais (mažiau kaip 8 kietumo laipsniai – minkštas; 8 – 16 – vidutinio kietumo). Vandenyje visuomet būna ištirpusių deguonies, azoto, vandenilio, anglies dvideginio ir kitų dujų.

]]>
http://www.spk.lt/jura/feed/ 2